Kultūrinė trauma Balio Sruogos romane „Dievų miškas“

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] The object of this research is cultural trauma. The signs of the cultural trauma are sought in the novel „Dievų miškas“ ("Forest of The Gods", 1957) by Balys Sruoga (1896–1947). The repressions of Nazis and cultural trauma that they caused is a new subject that did not get enough attention in the field of literature. Importance of this research is based on the idea that it is impossible to overcome the cultural trauma without consideration and discussion. The article defines the relation between text and context on the basis of the ideas of new historicism. The analysis is intended to reveal what traumatic events are represented in the novel and how the identity of the person reveals in the one, and how traumatic experience changes story style and structure. Analysis of the novel reveals that the characters face difficult living conditions, physical and psychological violence, and the constant fear of death; these things cause change of values. The irony was noticed in the novel. An ironic story becomes a language of traumatic experience that helps to avoid a sensitive story, disassociate from personal experience, and tell the tragedy of a nation. One must emphasize that in the story of traumatic experience flashbacks get very important. Finally, analysis reveals that in the novel by B. Sruoga the most important sign of identity is culture[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojama kultūrinė trauma memuariniame Balio Sruogos (1896–1947) romane „Dievų miškas“ (1957). Apie nacių okupacijos represijas ir jų sukeltas kultūrines traumas lietuvių literatūroje rašyta mažai. Taigi problema aktuali, nes kultūrinių traumų įveikimas neįmanomas be jų apmąstymo ir diskusijos. Tikrovės ir literatūros ryšį, teksto ir konteksto susidūrimą padeda atskleisti naujojo istorizmo idėjos. Straipsnyje apibrėžiama kultūrinės traumos sąvoka, išskiriami jos padariniai, aptariamas kultūrinės traumos istorinis kontekstas, aiškinamasi, kaip kultūrinė trauma atsiskleidžia literatūroje. Tiriama, kaip trauminiai įvykiai keičia vertybes, aptariamas pasakojimas, jo stilius, pasakotojo pozicija bei gilinamasi į veikėjo tapatumo problemą. Trauminės patirties kalba tampa ironiškas romano pasakojimas, padedantis išvengti jautrumo, leidžiantis šiek tiek atsitraukti nuo asmeninės patirties, perteikti didesnio masto tragediją. Trauminės patirties pasakojime itin svarbi praeitis. Romanas bei prisiminimai apie rašytoją atskleidžia svarbų veikėjo tapatumo ženklą – kultūrą. Romanas liudija ne tik patirtą asmeninę, bet ir visos lietuvių tautos kultūrinę traumą